Pirmadienį (05.04) pavalgę pusryčius leidomės Tioga keliu per Siera Nevados kalnus link Mono ežero, Mirties slėnio kryptim.
Tioga (US120) keliu norėjome važiuoti, kai pradėjome planuoti savo kelionę, tačiau vėliau išsiaiškinom, kad jis dėl sniego būna atidaromas tik gegužės mėn viduryje. Likus dienai iki kelionės sužinojome, kad jį atidarys gegužės 04 d, tad mes kelionės išvakarėse viską perplanavome, atšaukemė 2 viešbučius ir atsisakėme Sequoia nacionalinio parko. Ir mes neapsirikome – tai buvo įspūdingas kelias 3 km aukštyje, su puikiais vaizdais.
Aukščiausiame taške oro temperatūra nukrito iki 7 laipsnių šilumos, snigo, basutes teko pakeisti kedais, užsidėti striukes.
Pravažiavom Tenaya ežerą.
Paskui po truputį leidomės per kalnus žemyn, o oro temperatūra – aukštyn.
Pravažiavę Tioga Pass pasiekėm Lee Vining miestelį, kuriame užsukome į restoraną, suvalgėm sriubos, kavos normalios kaip visada negavom, tai pasitenkinom Americano puodeliu.
Pasistiprinę nuvažiavome prie didelės druskos koncentracijos Mono ežero. Pats įstabiausias Mono ežero bruožas – virš vandens paviršiaus stūksantys tufo bokštai. Labai gaila, kad saulė buvo pasislėpusi, todėl nebuvo tokio kontrastingo peizažo, kokį matėm nuotraukose.
Paskui US395 keliu riedėjom link kitos mūsų nakvynės. US395 keliu nusileidome nuo 2500 iki 1200 virš jūros lygio. Motelio nebuvom užsisakę, o viešbučių čia nėra, tai ant kelio link Mirties slėnio apsistojome Lone Pine miestely, viename iš 3 apžiūrėtų tipinių amerikoniškų motelių, galima sakyti kaip iš kino filmo su siaubo elementais 🙂
Šiandien nuvažiavom 375 km, o rytoj – į Mirties slėnį!!!
