Ketvirtadienį po pietų pasiekėme Wrangell – St. Elias nacionalinį parką, kurį aplanko nedaug turistų, nes į jį patekti galima tik mažu lėktuvu arba 100 km ilgio žvyruotu keliu (kuriuo neleidžia važiuoti dauguma nuomos kompanijų). Šio parko plotas didesnis už visą Šveicariją ir turi aukštesnius nei Šveicarijos kalnus, tačiau praktiškai nėra kelių ir tame plote tik apie 50 gyventojų.
Penktadienį parke turėjome du turus: 5 val. pasivaikščiojimą ant Root ledyno su ant batų uždėtomis “katėmis”; maršruto ilgis 10 km, iš jų apie 30% ant pačio ledyno.
Po pietų apžiūrėjom vario kasyklą Kennicott miestelyje, kuriame ji veikė iki 1938 m. ir išgaudavo net iki 70% grynumo varį. Iš jos varį gabendavo traukiniais, o tam per vieną žiemą pastatė medinį geležinkelio tiltą. Pats varis būdavo iškasamas aukštai kalnuose, o išgryninamas 14 aukštų medinėje vario gamykloje, kurios viduje mums papasakojo apie visą procesą.
Turėjome ilgą (>12 val.) ir aktyvią (24.000 žingsnių) dieną, vaizdai buvo to verti. Dvi naktis praleidome lodžėje ant upelio kranto, kur dažnai vaikšto lokiai, todėl visada buvo būtina nešiotis Bear spray (purškalas nuo lokių).
McCarthy kelyje esantis siauras medinis automobilių tiltas:
Traukinių tilto likučiai:
Root ledyno liežuvis:
“Katės”:
Ant ledyno viršaus:
Kennicott miestelis su vario gamykla:
Kennicott vario gamyklos viduje:
Mūsų jau pamėgti žvyrkeliai:
Mūsų nakvynė Wrangell Mountain lodge:
